Pavydas, šešėlinė sesuo, toksiška moterų draugystė – atvira savianalizė su žymių jungistų pagalba + AUDIO

EPIC tekstas, aš jums sakau.

Skaudi tema, seserystės žaizda, gilus trūkumas. Tokios mintys atėjo, kai pradėjau rašyti šį tekstą. Pirmiausia buvo Ieva (kaip simboliška). Pati pirma mano sąmoningo pasirinkimo, universiteto laikų draugė, kuri mane ištrynė iš savo gyvenimo. Tiesiog. Buvom iki pašaknų artimos, gyvenom, studijavom, keliavome kartu, patyrėm drauge pasaulį. Ji buvo mano role model, mergina iš didmiesčio, išsilavinusi, nerealiai protinga. Labai ją mylėjau. Bet vieną dieną, dėl taip niekada ir nepaaiškėjusių priežasčių, kad ir kiek iš visų pusių bandžiau suprasti, Ieva tiesiog dingo – nebeatrašė, išmetė mane iš feisbuko, niekaip negalėjau su ja susisiekti. Tada jau gyvenau Londone, tad net neturėjau galimybės fiziškai pamėgint ją konfrontuoti ir paprašyti paaiškinimo. O keisčiausia ir įdomiausia, jog aną vasarą sutikau ją Palangoje – po dešimties metų – ir su džiaugsmu bei viltimi ištariau jai „labas, Ieva“. Ji pažiūrėjo į mane su panieka, kaip pasižiūrim į kažką labai šlykštaus, pavyzdžiui, smirdančią šiukšlę, ir nuėjo. Wow. Na, bet gal galima tai pavadinti closure.